- atvalninti
- ×atválninti tr. 1. KŽ paleisti į laisvę, išvaduoti: Mėginkime Lietuvą atvalninti nuo svetimo jungo prš. | refl. KŽ. ║ padaryti laisvą, nepriklausomą, atleisti nuo ko: Atválnyt atválnino [karalius žmoną] nuo smerties dekreto BM88(Brž). 2. KŽ padaryti ne taip priveržtą, suveržtą, atpalaiduoti: Atválnink vežimą šieno, nepalik neatválnintą nakvynaĩ, t. y. kartą atleisk J. | prk.: Urėdininkų paperkamumas atválnina vagis ir paleistuvius KŽ. | refl.: Ragai yr atsiválninę maceklietuo – reik priveržti Trk. ║ refl. atsiknoti, atšokti, atkerti: Lašiniai nuo skūros, o mėsa nuo kaulų jau kęra, t. y. atšoka, atsiválnina JII88. 3. atleisti, paleisti, nušalinti nuo ko: Karalius atválnino savo teisingą tarną nuo slūžbos BM89(Brž). Pradžiugo ponas; tuoj atvalnino piemenį nuo kiaulių, aptaisė gražiai ir nuleidė an karalių BsPII273. 4. Dgl atituštinti: Atválnino namą Dglš. 5. palengvinti, sumažinti, atleisti (skausmą, sunkumą): Su toms šalpusnėms – i tujau krūtinę atválnino Sd. \ valninti; apvalninti; atvalninti; išvalninti; nuvalninti; pavalninti; pravalninti; suvalninti
Dictionary of the Lithuanian Language.